prasmegti

1 prasmègti intr. Rtr; L 1. įsmukti, nugrimzti: Tie ratai prasmeñga dirvon, nė išvažiuot nebegali Slm. Tai šlapumėlis! Tam raiste ko neprasmegaũ su vežimu Bgs. Čia neik, čia šaltinių vieta – prasmègsi Dkš. Daug padavimų sukurta apie žemėje prasmegusias pilis, miestus, dvarus, ežeruose nuskendusius lobius, varpus LTsIV52. Grėtė mieliau prasmegtų į žemę, negu ką nors prasitartų I.Simon. Jam ištarus tuos žodžius, velnias tuojau prasmego (ps.) Grk. | prk.: Buvom skolose prasmẽgę (labai prasiskolinę) Dkš. Kad i pas tėvus atvažiavęs ką gi veiksi: darbuos prasmẽgę (labai daug dirba), neturi kada su svečiais užsiimt Mžš. ^ Prasmèk, kaip su vaikais sunku Ds. Prasmèk su savo pasiūlymais An. Prasmek tu pragaran, šėtone kreivas! B.Sruog. ║ prk. smarkiai įsitraukti, palinkti į ką: Medžioklė ir mergos – tai jau prasmẽgęs ant šito Lkč. Smegte prasmego skaityme rš. 2. Š prk. pradingti, pranykti, pražūti: Pirštinės prasmẽgo kaip ugny Rk. Nugi peilis prasmẽgo akyse Pns. Kur ta mano kepurė prasmẽgo? Al. Kur jis prasmẽgo (prasmeñga)? BŽ148. Nuėjo, tai ir prasmego: jau kuris laikas, o jo vis nėr Žž. Kur tu buvai prasmẽgęs – kadai ieškau Užp. Prasmẽgo toj karėj, da ir dabar negrįžta Skp. Mano vyras išėjo į miestą ir prasmẽgo kaip ežere Lg. Jau Dievulis prasmẽgo nuo mūsų ČrP. Kaip šuliny mieste prasmego B.Sruog. Vienas mėlynasis kareivis lyg smegte prasmego tolimesniuose krūmuose A.Vencl. | Apsivilkau savo pirmąjį vyrišką kostiumą ir prasmegau jame tarsi maiše E.Miež. ^ Prasmek man iš akių! K.Saj. ║ ilgai kur būti, lindėti: Augustas tai, matyt, ten prasmẽgęs: sėdi ir sėdi kas vakarą Rm. ║ nueiti niekais, sunykti: Avižos visai prasmẽgę (užskurdę, neužaugę) Plv. Jonas tiek prisiskolino, kad jau prasmego su visa duba (nusigyveno) Všk. Brolis prasmẽgusią tėviškę iškėlė Dkš.

◊ galì skersaĩ žẽmę prasmègti labai nesmagu, nepatogu: Iš gėdos galì skersaĩ žẽmę prasmègt Dkš.

kad (tu) [bãlon, gývas kiauraĩ, kiauraĩ, kiauraĩ žẽmę, kiauraĩ žẽmės, skersaĩ žẽmės, skrãdžiai žẽmę, skrãdžiai žẽmės, žẽmėn, žẽmėn gývas, žẽmėn juodõn] prasmègtum; tegu (jis) prasmeñga; prasmèk sùvis (sùvisu) toks keiksmas: Kad tu prasmègtum! Lg, Sdk, Rk, Str. Kad tu prasmègtum belodamas! J. O kad tu prasmegtùm, kaip nusimušiau koją! Pnd. Kad tu kur prasmègtum su tokia savo kalba! Grž. Kad jie visi būtų prasmegę V.Krėv. Kad tu bãlon prasmègtum! Ds. Kad tu gyvas kiaurai prasmegtum! Pl. Kad tu kiaurai prasmegtum su tokiu savo liežuviu! Kair. Kad tu kiauraĩ žẽmę prasmègtum! Jnš. Kad tu kiauraĩ žẽmės prasmègtum! Ldk. Ka tu skersaĩ žẽmės prasmègtum! Skrb. Kad tu skrãdžiai žẽmę (žẽmės Dbk) prasmègtum! Ut, Klvr. Kad tu žemėn prasmegtai! KrvP(Mrk). Kad tu prasmegtai žemėn juodon LTR(Ndz). Tegu jie prasmenga! Ašb. Spjaučiau ant to aukso, prasmek jisai suvis Gmž. Prasmèkit jūs sùvisu su savo tokiuo valgymu! Mlt. nors į žẽmę prasmèk labai nesmagu, nepatogu: Sutikęs žmogų, akių nedrįstu pakelti. Nors prasmek į žemę P.Vaičiūn.

tarýtum kiauraĩ (skrãdžiai) žẽmės prasmẽgo; tarýtum (kaĩp) į žẽmę (žẽmėn) prasmẽgo (prasmẽgęs) staiga, netikėtai (dingo): Dingo, tarytum kiaurai žemės prasmego rš. Jis dingo, tarytum skradžiai žemės prasmego rš. Žiūrėk, jos iš tiesų prapuola, tarytum į žemę prasmenga rš. Ha, ir dingo kaip žemėn prasmegęs V.Krėv.

\ smegti; įsmegti; nusmegti; pasmegti; parsmegti; persmegti; prasmegti; prismegti; susmegti; užsmegti